- trumpybė
- trumpýbė sf. (1) DŽ1, trumpỹbė (2) NdŽ, KŽ; SD164, SD115, Sut, N 1. didelis trumpumas, biznumas: Trumpýbė suknelės – aukščiau kelių Ktk. Kas šią gadynę par trumpýbė tų jupų! Trk. 2. maža trukmė, nepaprastas trumpumas: Ė trumpýbė nakties! Ds. Skubinkis …, idant tave nepralenktų trumpybė živato tavo MP94. 3. glaustumas, lakoniškumas: Kitos priežastys atėjimo sūnaus Dievo svietan čia del trumpybės apleidžiasi SPI68. Tatai atmint turi, idant trumpybėj žodžių tobulą ir macną vierą guldytumbei maldose savo MP77.
Dictionary of the Lithuanian Language.